- plikacija
- ×plikãcija (hibr.) sf. (1) 1. plikumas, neturtas: Būtinai plikacija to[je] klebonijo[je], todėl ir klebonas, ją apleidęs, į Notėnus išspruko M.Valanč. 2. scom. J, Brs, Krkl, Vkš, Pkl kas plikas, neturtingas: Ką mačija, ka tau i paliks, juk tu vis tiek plikãcija paliksi KlvrŽ. Kame tas plikãcija gaus tiek piningų Skd. Girtūkliai yr plikacijos S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.